Meniu

„Švyturys-Utenos alus“: neramioje Lietuvos rinkoje sustiprinta lyderystė

Karšta ir ilga vasara 2018 m. pristabdė Lietuvos alaus rinkos mažėjimą. Rinkos lyderio pozicijas ir toliau stiprinančio „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas teigia, kad šalies gyventojai vis dažniau renkasi premium klasės bei nealkoholinį alų, o Lietuvos aludariai vis intensyviau ieško eksporto rinktų.

Karšta ir ilga vasara 2018 m. pristabdė Lietuvos alaus rinkos mažėjimą. Rinkos lyderio pozicijas ir toliau stiprinančio „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas teigia, kad šalies gyventojai vis dažniau renkasi premium klasės bei nealkoholinį alų, o Lietuvos aludariai vis intensyviau ieško eksporto rinktų.

„Lietuvos alaus rinka traukiasi jau ne pirmus metus. Visų pirma dėl to, kad mažėja gyventojų. Procesą dar paspartina nesubalansuota akcizų politika – žmonėms apsimoka pirkti kaimyninėse valstybėse ar tiesiog pereiti prie stipresnių gėrimų.

Taigi, aplinkybės nėra palankios. Tačiau tokia situacija skatina kūrybiškumą ir naujų kelių paiešką. Tą darome ir mums tai gerai sekasi. Todėl išlaikome ir aiškią lyderystę tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse“, – pristatydamas 2018 m. veiklos rezultatus kalbėjo ŠUA ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

2018 m. Lietuvos alaus rinktos traukimąsi pristabdė karšta vasara. Jei 2017 m. rinka traukėsi 12,8 proc., tai 2018 m. – 8 proc. Viso per 4 metus alaus rinka Lietuvos sumažėjo ketvirčiu. Tuo metu stipriųjų gėrimų sektoriaus perspektyvos šviesesnės – 2018 m. susitraukimas čia tesiekė 3,2 proc.

Sparčiausiai auga nealkoholinio alaus populiarumas

Viso 2018 m. ŠUA pardavė 4 proc. daugiau gėrimų. Alaus pardavimai, nepaisant krintančios rinkos, paaugo 1,2 proc., gaiviųjų gėrimų – 18 proc., energetinių – 10 proc., vandens – 5 proc. Tačiau aiškiausias augimo lyderis – nealkoholinis alus, kurio 2018 m. ŠUA pardavė net 102 proc. daugiau.

„Viena pagrindinių Lietuvos alaus rinkos tendencijų – pigaus alaus paklausa krenta žemyn, o brangesnio premium klasės – kyla aukštyn. Tai liudija, kad šalyje stiprėja alaus kultūra, kurią palaiko ūgtelėjusios žmonių pajamos. Išlieka ir kita ryški tendencija – nealkoholinio alaus populiarumas kopia vis į naujas aukštumas“, – sako R. Viršilas.

2014 m. nealkoholinis alus užėmė vos 0,8 proc. alaus rinkos. Po 4 metų ši dalis padidėjo daugiau nei 5 kartus – iki 4,2 proc. Šiuo metu net 4 populiariausias nealkoholinio alaus rūšis gamina „Švyturys-Utenos alus“. Tiesa, kol kas nealkoholinis alus populiaresnis miestuose, kur jo pardavimų svoris dvigubai didesnis nei kaimo vietovėse.

Aiški ŠUA lyderystė 2018 m. buvo pastebima visuose Lietuvos alaus rinkos segmentuose. Populiariausiame lager alaus segmente ŠUA tenka 46 proc., kvietinio alaus – 55 proc., tamsaus alaus – 41 proc. segmento dalies. Tačiau akivaizdžiausiai ŠUA pranašumas matyti nealkoholinio alaus ir alaus koktelių segmentuose – čia įmonei tenka atitinkamai 66 proc. ir 73 proc. dalies.

Lietuviški gėrimai įsitvirtina Afrikoje

„Lietuvos rinka tampa vis ankštesnė, todėl tiek mes, tiek kiti aludariai vis daugiau jėgų skiria eksporto plėtrai. Ir šis procesas turėtų tik stiprėti. Šiuo metu nemažai ŠUA gėrimų keliauja į kaimynines valstybes bei Vakarų Europą. Taip pat atrandame ir visiškai naujas, tačiau didelį potencialą turinčias Afrikos valstybių rinkas“, – pasakoja R. Viršilas.

2018 m. ŠUA eksportą padidino 13 proc. – iki 36 mln. litrų. Sparčiausiai – net 225 proc. – augintas eksportas į Vokietiją, kuri yra 4 pagal dydį ŠUA Europos rinka. Daugiau produkcijos eksportuojama į Rusiją, Baltarusiją bei Jungtinę Karalystę.

Afrikos valstybėse (Ganoje, Tanzanijoje ir kitur) nemenko populiarumo sulaukia ŠUA sidras, kurio čia eksportuota 1,1 mln. litrų.

Estai kenčia nuo akcizų, latviai – susirenka grietinėlę

2018 m. Baltijos šalyse „Carlsberg“ grupė pajamas didino 7 proc. – iki 317 mln. Eur. Prie to prisidėjo tiek pakeistas įmonių valdymo modelis, tiek nauja strategija, tiek karšta vasara.

2018 m. Lietuvoje („Švyturys-Utenos alus“) parduota 139 mln. litrų nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Tai 4 proc. daugiau nei 2017 m. Estijoje („Saku“), kurioje dėl itin aukštų akcizų gyventojai ir suomių turistai apsiperka Latvijos pasienyje, pardavimai mažėjo 2 proc. – iki 118 mln. litrų. Ryškiausias augimas Latvijoje („Aldaris“), kuri dėl mažiausių akcizų pritraukia kaimyninių valstybių pirkėjus. Čia pardavimai šoktelėjo 10 proc. – iki 47 mln. litrų.

Baltijos šalyse „Carlsberg“ ir toliau lieka aiškus lyderis. 2018 finansiniais metais įmonė atsiriekė 37 proc. regiono mažmeninės rinkos vertės dalies(artimiausiam konkurentui teko 27 proc.). Aiškiausiai lyderystė pardavimų vertės dalimi matyti Lietuvoje – 41 proc. (artimiausias konkurentas – 22 proc.), Latvijoje – 27 proc., Estijoje – 39 proc.

 

Daugiau informacijos:

Daugiau informacijos:

Dainius Smailys

dainius.smailys@svyturys.lt

Tel.: 8(5)2397622

Mob.: +37069841279